- šlemšti
- šlem̃šti vksm. Šlem̃ščia vė́jas.
.
.
šlemšti — šlem̃šti, čia, tė DŽ 1. tr. Š, Rtr, BŽ93, NdŽ, KŽ šiukšlinti, teršti, kreikti: Kam tu šlemštì aslą su šlamštais? J. Ana nečystai daržą rauna, tik šlem̃šta KlvrŽ. 2. tr. Skr be tvarkos dėti, jaukti, versti: Kam šlemštì taip drabužius, t. y.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šlemštimas — šlemšti̇̀mas dkt. Ìkrų šlemšti̇̀mas šáukštais … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šlemštimas — šlemštìmas sm. (2) DŽ1, Krš → šlemšti … Dictionary of the Lithuanian Language
šlemžti — šlem̃žti, ia ( ta DūnŽ), ė 1. žr. šlemšti 7: Karvės tik šlem̃ža dobilus Kl. Karvė šieną kad šlem̃ža, maute mauna, ryte ryna, net ausys mazgos! Užv. 2. NdŽ, I.Simon žr. šlemšti 8: Aklas beveik, kurčias ir ne viso proto tvarka ne tik nesirūpino,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšlemšti — apšlem̃šti, čia (àpšlemščia J), àpšlemštė 1. tr. apšiukšlinti, apteršti, apkreikti: Nuejau į kiemą – apšlemštì visi pašaliai KlvrŽ. | refl. DŽ, Škn: Gyvena apsišlem̃štę, baugu ir į trobą įeiti Vkš. 2. žr. apšlamšti 1: Vienai užtenka liuobos… … Dictionary of the Lithuanian Language
atšlemšti — atšlem̃šti, čia, àtšlemštė KŽ 1. J, Skr žr. atšlamšti. 2. tr. šnek. nuėsti iki kurios vietos: Àtšlemštė gyvuoliai pievas iki šiol, t. y. atėdė J. šlemšti; apšlemšti; atšlemšti; iššlemšti; nušlemš … Dictionary of the Lithuanian Language
iššlemšti — iššlem̃šti, čia (ìššlemščia), ìššlemštė šnek. 1. tr. pavogti, pagrobti, paimti: Mun iš stalčiaus iššlemštė gerą laikrodelį Všv. 2. intr. Mrj išeiti, išsivilkti. šlemšti; apšlemšti; atšlemšti; iššlemšti; nušlemšti; … Dictionary of the Lithuanian Language
krunyti — 2 krùnyti, ija, ijo 1. tr. godžiai valgyti, šlemšti: Duoną krunija (ėda) sau piemuo J. 2. intr. sunkiai dirbti, vargti: Juk roputės – biedno žmogaus kviečiai. Ir kiek dirbta dėl jų, ir kiek krunyta I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
krūkšti — krūkšti, čia, tė intr. godžiai ėsti, šlemšti: Arkliai krūkšta, ėda Skdv … Dictionary of the Lithuanian Language
lamatyti — lamãtyti, ija, ijo tr. 1. lamdyti, maigyti: Kam gi tu jį (kačiuką) lamãtiji? Lg. 2. trempti, gadinti: Sočios kiaulės, tik žolę lamãtija Ssk. 3. menk. valgyti, šlemšti: Iš svečių parejęs, duoną kad lamatija Šts. lamatyti; aplamatyti; sulamatyti … Dictionary of the Lithuanian Language